OECD Multilingual Summaries

Financing Climate Futures

Rethinking Infrastructure

Summary in Lithuanian

Klimato ateities finansavimas

Infrastruktūros persvarstymas

Infrastruktūra yra kertinis kaitos akmuo, skatinantis ekonomikos augimą, produktyvumą ir gerovę, tačiau ji nukentėjo nuo nuolatinio nepakankamo investavimo, kuris vyko dešimtmečiais tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse. EBPO vertinimu, norint pasiekti klimato ir kaitos tikslus, į tai iki 2030 m. reikia investuoti 6,9 trilijono JAV dolerių sumą per metus. Dabartinė energetikos, transporto, statybos ir vandens infrastruktūra sudaro daugiau kaip 60 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Norint pasiekti pasaulio klimato ir kaitos tikslus, reikalinga precedento neturinti esamų infrastruktūros sistemų transformacija.

Derinant finansinius srautus su maža tarša, atsparumas kaitai šiuo metu yra daug svarbesnis nei kada nors anksčiau, kad būtų įvykdyti Paryžiaus susitarimo tikslai ir įgyvendinta 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė. Šiandien turime unikalią galimybę plėtoti infrastruktūros sistemas, kurios užtikrintų geresnių paslaugų, tausojančių aplinką, teikimą. Sparčiai besivystančių technologijų, naujų verslo modelių ir finansinių naujovių privalumų panaudojimas bus labai svarbus atveriant naujus kelius mažai taršai ir kaitai atspariai ateičiai.

Viešų ir privačių išteklių sutelkimas visame finansiniame sektoriuje yra esminė trilijonų dolerių, reikalingų darniai infrastruktūrai palaikyti, generavimo dalis. Viešųjų finansų institucijos, bankai, instituciniai investuotojai, korporacijos ir kapitalo rinkos atlieka svarbų vaidmenį tiek individualiai, tiek ir atsižvelgdami į platesnę finansinę ekosistemą.

Vyriausybės turi nustatyti tinkamas paskatas siekiant sutelkti finansavimą, nesusijusį su intensyvios taršos projektais, ir siūlyti investavimo bei klimato politikos sistemas, kurios remtų būtinus sparčius ir radikalius pokyčius. Nors padaryta tam tikra pažanga, dabartinė politika ir toliau skatina laipsnišką požiūrį į klimato kaitą. Esamos politikos sistemos, valdžios sektoriaus pajamos ir ekonominiai interesai tebėra persipynę su intensyviomis iškastinio kuro ir taršos veiklomis. Reikia dėti daugiau pastangų norint paskatinti sisteminius pokyčius, įveikti institucijų inerciją ir atsisakyti asmeninių interesų, kurie dažnai sudaro kliūtis mažesnei taršai ir kaitai atspariai plėtrai.

Glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas, remiantis Paryžiaus susitarimu ar G7 ir G20 forumais, yra esminė permainų dalis. Tarptautinė bendruomenė vis labiau pripažįsta tokių pokyčių būtinybę: beveik visos G20 šalys patvirtino savo pasiryžimą įgyvendinti 2017 m. G20 Hamburgo klimato ir energetikos veiksmų planą, skirtą ekonomikos augimui bei pasauliniam energetikos perėjimui skatinti, vykdant klimato kaitos bei plėtros tikslus. Be to, vis labiau suvokiama, kad siekiant didesnių klimato pokyčių reikia prisidėti prie teisingo integracinio perėjimo, jog būtų sprendžiama nelygybės problema ir suteiktos lygios galimybės visiems visuomenės sluoksniams. Valdžia turi užtikrinti, kad perėjimas būtų naudingas visiems ir neproporcingai nepaveiktų neturtingų bei labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių.

Šiame pranešime pateikiama darbotvarkė, leidžianti visuomenėms visame pasaulyje imtis sisteminių veiksmų, reikalingų norint pereiti prie mažesnės taršos ir kaitai atsparios ateities. Joje akcentuojamos 6 pokyčių ir 20 veiksmų sričių, kurios yra ypatingai svarbios siekiant suderinti finansinius srautus su klimato ir kaitos tikslais planavimo, inovacijų, valstybių biudžeto, finansų sistemų, finansų ir miestų plėtros srityse.

• Planuoti infrastruktūrą, kuri būtų mažai tarši ir atspari kaitai ateityje, persvarstant planavimą visais valdžios lygmenimis, kad dabartiniai infrastruktūros projektų planai būtų suderinti su ilgalaikiais klimato ir kaitos tikslais, taip pat būtų išvengta priklausomybės nuo iškastinio kuro, o atsparumas kaitai taptų kertiniu akmeniu priimant sprendimus dėl infrastruktūros.
• Pasitelkti naujoves, kad būtų pagreitintas perėjimas, diegiant tikslinę inovacijų politiką ir spartinant esamų technologijų, verslo modelių bei paslaugų diegimą, neatidėliotinai perkeliant naujos kartos sprendimus iš laboratorijos į rinką bei skatinant tarptautinę technologijų sklaidą, kad naujovės būtų naudingos visiems.
• Užtikrinti fiskalinį tvarumą mažiau taršiai ir kaitai atspariai ateičiai, diversifikuojant valdžios pajamų šaltinius, siekiant sumažinti anglies junginius, derinant fiskalines ir biudžetines paskatas su klimato tikslais ir panaudojant viešųjų pirkimų bei viešųjų institucijų išlaidas, kad būtų užtikrintas sklandus viso proceso integracinis perėjimas.
• Atkurti finansų sistemą atsižvelgiant į ilgalaikį klimatui keliamą pavojų ir galimybes, nustatant nešališkas paskatas, pajėgumų spragas ir nepakankamą informacijos apie pavojų klimatui pateikimą bei kainų nustatymą, kurie trukdo skirti lėšų mažiau taršiai ir kaitai atspariai infrastruktūrai.
• Dar kartą apsvarstyti klimato kaitos finansavimą, įsitikinant, kad kaitos finansavimo institucijos turi išteklių, įgaliojimų ir paskatų įgyvendinti su besikeičiančiu klimatu susijusius veiksmus, pritraukiant naujų investuotojų ir finansavimo šaltinių bei strategiškai panaudojant lengvatinius finansus, taip pat padedant šalims vykdyti klimato kaitos darbotvarkes ir kurti palankią aplinką bei „klimato rinkas“.
• Įgalinti miesto valdžią kurti mažai taršias ir kaitai atsparias miestų visuomenes, plėtojant gebėjimą efektyviau planuoti ir finansuoti tinkamą infrastruktūrą, suderinti nacionalinius ir vietinius fiskalinius teisės aktus su investicijų poreikiais bei kurti su klimatu susijusius projektų finansavimo pajėgumus miesto lygmeniu.

Nebus lengva įgyvendinti pokyčius. Nors juntama paskata, valdžia turi ir toliau diegti sisteminius pokyčius, siekdama užtikrinti, kad finansiniai srautai būtų tinkamai suderinti su infrastruktūra, reikalinga mažai taršioms ir kaitai atsparioms ateities kryptims. Perėjimas prie pakeistos darbotvarkės padės valdžiai užtikrinti darnų, subalansuotą ir integracinį augimą bei pagerinti visuomenės gerovę.